Žemės ūkio senjorai domisi miškininkyste Rokiškyje – VĮ Rokiškio miškų urėdija

Pranešimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalimi, pranešame apie numatomą žemiau išvardintų valstybės įmonių miškų urėdijų reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą.

Reorganizuojamos valstybės įmonės (toliau kartu – Reorganizuojamos valstybės įmonės): Skaityti toliau »

Gaisringumo žemėlapis

Kategorijos

Praneškite apie pažeidimą (anonimiškumą garantuojame)

Tema

Jūsų žinutė

Įveskite saugos kodą
captcha

Žemės ūkio senjorai domisi miškininkyste Rokiškyje

2016-07-18

Picture 059Šių metų liepos 13 d. ekskursijos Rokiškyje metu Žemės ūkio senjorų klubo nariai susitiko su vietos miškininkais. Klubo ekskursijos tikslas – susipažinti su Rokiškio krašto istorija, paminklais, pabendrauti su vietiniais kraštiečiais ir miškininkais, išgirsti apie šio krašto miškininkystės pasiekimus ir aktualijas. Susitikime dalyvavo per penkiasdešimt žemės ūkio ministerijoje ir kitose tarnybose dirbusių specialistų ir vadovų. Apie Rokiškio miškininkų aktualijas pasakojo ir svečių klausimus atsakinėjo Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis, miškų urėdijos rekreacijos specialistas Juozas Davainis.
Nors didžiausią susidomėjimą svečiai išreiškė miškų ekonomikos, tvaraus ir subalansuoto miškų tvarkymo, vietos žmonių užimtumo kaip vieno iš regioninės politikos aspektų klausimais, nebuvo pamirštos ir šiandieninės aukštos miškininkavimo kultūros Lietuvoje ir Rokiškio krašte ištakos, jų pradininkai ir puoselėtojai, Rokiškio krašto miškų pritaikymas visuomenės poreikiams, rekreacijai, mokslinis Lietuvos miškininkystės potencialas ir jo taikymas praktikoje.
Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdas B. Sakalauskas Rokiškio kraštą pristatė kaip tituluočiausio Lietuvos miškininko, Lietuvos Mokslų akademijos tikrojo nario, Pasaulio mokslininkų federacijos nario, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, akademiko, Rokiškio krašto garbės piliečio Leonardo Kairiūkščio gimtinę. Savo gyvenimą pašventęs mokslinės miškininkystės plėtojimui ir taikymui praktikoje, šiuo metu būdamas garbaus amžiaus savo gimtinėje Papiškių kaime kuria parką – gyvą paminklą ateities kartoms. Jame pradėta sodinti įvairių, šiaurės Lietuvoje galinčių augti vietinių rūšių ir retų medžių ir krūmų kolekcija. Ir šiandien aktuali akademiko nuostata, kad miškotvarkos pagrindas – ūkiškas miškų naudojimas ir miško vertės nuolatinis didinimas.
Kaip vienas iš miškininkystės mokslo, nuoseklios miškų politikos ir nuoširdaus miškininkų triūso įvertinimų – 2012 metais Jeilio (JAV) universiteto mokslininkų pripažinimas, kad Lietuva yra geriausiai miškus saugojanti valstybė pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje visų rūšių kirtimais per metus iškertama mažiau nei 60 proc. medienos tūrio prieaugio. Tokia medienos ruošos apimtis atitinka darnaus ir subalansuoto miškų ūkio principus. Valstybiniuose miškuose nuo 2005 metų neplynų kirtimų plotas sudaro per 27 proc. visų pagrindinių kirtimų. Mokslininkų skaičiavimu, per 10 pastarųjų metų valstybinių miškų vertė padidėjo 1 mlrd. litų (beveik 300 mln. eurų) vien kaupiant medienos tūrį, t. y. neiškertant viso medienos prieaugio ir sodinant naujus miškus. Tačiau svečiai pripažino, kad visuomenei formuojamas stereotipas, neva miškininkai Lietuvoje kerta daug miškų. Iš tiesų, Jeilio universiteto įvertinimu gali džiaugtis visa Lietuvos miškininkų bendruomenė, visuomeninės organizacijos. Tokiu įvertinimu turėtų didžiuotis ir daugelis Lietuvos politikų.
„Ar efektyviai naudojami Lietuvos valstybinių miškų ištekliai? Koks gi optimalus miškų urėdijos ar girininkijos plotas?“ – kėlė klausimus žemės ūkio senjorai. Tai klausimai, apie kuriuos diskutuojama nuolat, o pastaruoju metu jie keliami ypač dažnai ir vis aštriau, neretai – net tendencingai. Šį kartą miškų urėdo atsakymas senjorus įtikino: „Efektyvus Lietuvos valstybinių miškų išteklių panaudojimas per 15 metų pagal labai aiškius kriterijus įvertintas Jeilio universiteto 2012 metų ataskaitoje, kurioje Lietuva pripažinta geriausiai miškus tvarkančia šalimi iš 132 valstybių“. Pagal miškų urėdijų veiklos efektyvumo mokslo tiriamųjų darbų medžiagą, kapitalo grąža iš miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų vertinama kaip viena didžiausių Europoje. Mokesčiai, sumokami į valstybės biudžetą iš valstybinių miškų, yra didžiausi Europos Sąjungoje: nuo 1995 m. iki 2011 m. mokesčiai padidėjo net 16 kartų ir sudaro daugiau nei 40 proc. nuo visų miškų urėdijų pajamų.
Tokia mokestinė politika nėra pasikeitusi ir šiandien, nors Lietuvos valstybinių miškų sistema nuosekliai buvo reorganizuojama daugiau kaip 15 pastarųjų metų. Ar miškininkai kalti, kad Lietuva eilę metų pirmauja savižudybių skaičiumi, prekyba žmonėmis, kitais neigiamais reiškiniais? Iš Lietuvos per paskutinį dešimtmetį pabėgo daugiau gyventojų, nei buvo ištremta pokaryje. Ar gi ne dėl nevykusios regioninės politikos (jos nebuvimo) šiandien Lietuva pirmauja Europoje pagal ją palikusių piliečių skaičių?
O tuo metu miškininkai profesionalai puoselėja miškus, taip didindami jų vertę ir indėlį į Lietuvos ekonomiką. Su pasididžiavimu miškų urėdas B. Sakalauskas prisiminė savo girininkavimo pradžios, sugrįžus iš Sibiro tremties, tarpsnį tuometinio Rokiškio bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo (BMŪGS) Salagirios girininkijoje. Šiandien beveik 50 proc. šios girininkijos Salagirio miško vietoj perbrendusių drebulynų ošia grakštūs eglių, liepaičių, juodalksniukų, berželių jaunuolynai, randa čia vietos ir ąžuoliukai. Sunkiuose ir drėgnuose dirvožemiuose našūs medynai čia suformuoti darbščių žmonių ir nemenkų investicijų dėka. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės priešaušrio Rokiškio BMŪGS „darbavosi“ trys draglainai „Tashkent“, kurie negiliais, iki 0,5 m gylio grioveliais apsausindavo kirtavietes nuo polaidžių metu susikaupiančio perteklinio vandens. Tai – vadinamoji mažoji melioracija. „Su nivelyru ar teodolitu nebuvo kada vaikščioti“, – prisiminė B. Sakalauskas. „Gairiuodavomės patys pagal pavasarį telkšančio ar tekančio vandens kryptį“. Tuometinio ilgamečio Rokiškio BMŪGS direktoriaus, Nusipelniusio Lietuvos miškininko Mečislovo Mockos ir ilgamečio vyr. miškininko ir miškų urėdo pavaduotojo, Nusipelniusio Lietuvos miškininko garbės vardo, Lietuvos miškininkų sąjungos Garbės nario Stanislovo Šakūno iniciatyva Rokiškio miškų urėdijoje taip apsausinta per 10 tūkst. ha miškų, pastatyta virš 200 km miško kelių. Rezultatas – 20 proc. ir daugiau padidėjęs medynų einamasis metinis tūrio prieaugis, pagerėjusi medienos kokybė, miškų stabilumas, sumažėjusios medienos eksploatavimo išlaidos.
O kad mišku – nuostabiausiu gamtos kūriniu – pilnavertiškai galėtų džiaugtis ir visuomenė, Rokiškio miškų urėdijos miškininkai yra įrengę ir prižiūri beveik 40 įvairių rekreacinių objektų: poilsiaviečių, stovyklaviečių, atokvėpio vietų, pažintinių takų. Susitikimo su Žemės ūkio senjorų klubo nariais metu Rokiškio miškininkai pirmą kartą pristatė ką tik „iškeptą“ lankstinuką „Lankytini objektai Rokiškio miškų urėdijos miškuose“. Leidinyje trumpai aprašyti pagrindiniai žmonių pamėgti miškų urėdijos rekreaciniai objektai su jų geografinėmis koordinatėmis: pažintinis Dusetų girios takas, stovyklavietė prie Sartų ežero ir kiti. Taip pat paminėti kiti lankytini objektai rajone: 36 metrų aukščio Sartų apžvalgos bokštas, Partizanų bunkeris Plunksnočių miške ir kiti. Leidinys iliustruotas autorinėmis B. Sakalausko lankytinų objektų nuotraukomis, pateikta rajono miškų ir rekreacinių objektų schema.
Svečiai liko sužavėti Rokiškio krašto kultūros paveldu, miškais ir šio krašto žmonėmis. Tikimės, Žemės ūkio senjorų klubo ir Rokiškio miškų urėdijos bendradarbiavimas nenutrūks ir ateityje įgaus naujų formų.

Taip pat skaitykite: Rokiškyje – Žemės ūkio senjorų klubo nariai

Spausdinti

Informacija :

Valstybės įmonė
Valstybinių miškų urėdija Rokiškio regioninis padalinys
Adresas: Sakališkio g. 2, 42110 Rokiškis
Juridinio asmens kodas - 132340880
PVM mokėtojo kodas LT323408811
Atsiskaitomosios sąskaitos:
AB „Swedbank" LT457300010153812825
Tel. (8 ~ 458) 7 10 12
Faks. (8 ~ 458) 7 10 14
El.paštas:info@rokmu.lt.
Miškų sertifikavimas

Vertimas (Translate):

Archyvai

Prenumeruoti naujienlaiškius

Įveskite el. pašto adresą ir prenumeruokite mūsų naujienas