Kertinės miško buveinės – VĮ Rokiškio miškų urėdija

Pranešimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalimi, pranešame apie numatomą žemiau išvardintų valstybės įmonių miškų urėdijų reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą.

Reorganizuojamos valstybės įmonės (toliau kartu – Reorganizuojamos valstybės įmonės): Skaityti toliau »

Gaisringumo žemėlapis

Kategorijos

Kertinės miško buveinės

Kertinė miško buveinė (KMB) apibrėžiama kaip:
žmogaus ūkinės veiklos nepažeistas (arba sąlyginai nepažeistas) miško plotas, kuriame šiuo metu didelė tikimybė neatsitiktinai aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių.
Teritorija, kuri greitai (kelių dešimtmečių bėgyje) turėtų tapti kertine miško buveine, jeigu joje bus ūkininkaujama palaikant esančias biologinės įvairovės vertybes, vadinama Potencialia kertine miško buveine (PKMB).
Kertinių miško buveinių inventorizacijos tikslas – suteikti informacijos nustatant teritorijų planavimo strategiją ir sprendžiant miškų tvarkymo problemas.
Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško buveinių pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambių medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius.
Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas; jos tik pažymi, kad tam tikra miško buveinė yra biologiškai vertinga. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų. Buveinių specializuotosios rūšys (kerpių, samanų, grybų, indučių augalų, moliuskų) dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šios rūšys dažniausiai negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla.
Kas nėra kertinė miško buveinė?
Pasitaiko teritorijų, kuriose aptinkami saugomų rūšių organizmai, tačiau tai nėra buveinių specializuotosios rūšys, jos nepriklauso nuo ypatingų miško savybių ar jo raidos ypatumų, o tik atsitiktinai gyvena toje vietoje.
Kodėl svarbu surasti ir išsaugoti kertines miško buveines?
Kertinės miško buveinės aptinkamos neatsitiktinai: visuomet yra priežasčių, sąlygojančių tai, kad KMB yra įsikūrusi tam tikroje konkrečioje vietovėje. Šios priežastys daugeliu atvejų susijusios su kraštovaizdžio elementais, teritorijos raida, kai kada su specifinėmis gyvenamosios vietos sąlygomis. Dažnai keleto nykstančių rūšių organizmai gali būti paplitę vienoje KMB, tačiau neaptinkami aplinkiniuose miškuose. Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai KMB atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko. Plynas kirtimas ilgai toje pačioje vietoje augančiame šlapiame eglyne greičiausiai taptų negrįžtamu žingsniu, matuojant subjektyviais žmogaus laiko suvokimo matais.
Dėl šių priežasčių KMB ypač svarbios miškų biologinės įvairovės apsaugai. Siekiant išvengti skaudžių klaidų ir išsaugoti biologinę įvairovę ekonomiškai efektyviausiomis priemonėmis, svarbu žinoti, kur yra įsikūrusios kertinės miško buveinės.
Kaip saugomos kertinės miško buveinės?
      Inventorizuojant Kertines miško buveines pildoma buveinės inventorizavimo kortelė, kurioje aprašomi požymiai, charakterizuojantys kertinę miško buveinę: buveinės vieta, tipas, vertybės, neigiami veiksniai bei tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pastarosios priklauso nuo kertinės miško buveinės tipo. Tačiau dažniausia buveinei išsaugoti yra tikslingiausia  nevykduti joje jokių ūkinių priemonių. VĮ Rokiškio miškų urėdijos 2005 m. lapkričio 14 d. miškų urėdo įsakymu Nr. B4-74 “Dėl pavyzdinių kraštovaizdyje egzistuojančių ekosistemų plotų nustatymo” (2009 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. B4-83 redakcija) kertinėse miško buveinėse nevykdome jokių ūkinių priemonių, išskyrus atvejus, kai ūkinė priemonė būtų reikalinga biologinėms vertybėms buveinėje padidinti, vadovaujantis tos saugomos teritorijos ar ekspertų išvadomis. Projektuojant ir vykdant miško ūkines priemones šalia kertinių miško buveinių, dėl galimo poveikio KMB konsultuojamės su kertinių miško buveinių specialistais, neaiškios buveinių ribos paženklintos miške.
Kaip klasifikuojamos kertinės miško buveinės?
       Pagal jose esančias vertybes (kertinius kraštovaizdžio, biologinius elementus elementus, miško tipus) KMB skirstomos į tipus.
Buveinės, nesusijusios su kraštovaizdžio elementais priskiriamos Pagrindiniams KMB tipams:
A. Sausi ir vidutinio drėkinimo spygliuočių ir mišrūs miškai (Eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis; Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis);
B. Sausi ir vidutinio drėkinimo lapuočių miškai (Plačialapių miškai; Kiti lapuočių miškai);
C. Šlapieji miškai (Šlapieji juodalksnynai ir beržynai; Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis; Pelkiniai pušynai ir beržynai; Šlapieji plačialapių miškai).
Kertinės miško buveinės, susijusios su kraštovaizdžio elementais skirstomos į tokius tipus:
D. Vandens telkinių pakrančių šlaitai (Upės šlaitas; Ežero arba šlapynės šlaitas; Upelio šlaitas);
E. Lėkšti vandens telkinių krantai (užliejami miškai) (Upės salpa; Upelio salpa; Ežero krantas);
F. Kitos vandens veikiamos kertinės miško buveinės (Išdžiūstančio vandens telkinio krantas; Šaltiniuota vieta; Karbonatingos žemapelkės arba drėgnos pievos pakraštys; Bebravietė);
G. Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse;
H. Statūs šlaitai (Šlaitas; Raguva).
Kertinės miško buveinės, susijusios su pažaidomis ir miško sukcesija:
I. Gaisravietės;
J. Medžiais apaugusios naudojamos arba apleistos pievos ir ganyklos (Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla; Neseniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla; Tebešienaujama medžiais apaugusi pieva; Tebeganoma medžiais apaugusi ganykla);
K. Medžiai milžinai (Pavienis medis milžinas; Medžių milžinų grupė);
L. Senas parkas;
M. Miško sala dirbamuose laukuose.
       VĮ Rokiškio miškų urėdijos miškuose Kertinių miško buveinių projektą vykdė Sartų regioninio parko ekologė D.Norkūnienė (Sartų regioninio parko teritorijos miškuose), Kamajų ir Pandėlio girininkijose – Valstybinio miškotvarkos instituto Biologinės įvairovės apsaugos sektoriaus specialistas J.Lučka, kituose miškuose – VĮ Rokiškio miškų urėdijos miško naudojimo-miškotvarkos inžinierius J.Adamonis. Inventorizuota ir saugoma 355 ha kertinių ir potencialių kertinių miško buveinių. Tai beveik visų tipų, aptinkamų Lietuvoje, kertinės miško buveinės:

Informacija :

Valstybės įmonė
Valstybinių miškų urėdija Rokiškio regioninis padalinys
Identifikacinis nr. 26
Adresas: Sakališkio g. 2, 42110 Rokiškis
Juridinio asmens kodas - 132340880
PVM mokėtojo kodas LT323408811
Atsiskaitomosios sąskaitos:
AB „Swedbank" LT457300010153812825
Tel. (8 ~ 458) 7 12 21
Faks. (8 ~ 458) 7 10 14
El.paštas:info@rokmu.lt.
Miškų sertifikavimas

Vertimas (Translate):

Archyvai

Prenumeruoti naujienlaiškius

Įveskite el. pašto adresą ir prenumeruokite mūsų naujienas